kovinė nuodingoji medžiaga

kovinė nuodingoji medžiaga statusas T sritis apsauga nuo naikinimo priemonių apibrėžtis Cheminis junginys, turintis tam tikrų nuodijamųjų, cheminių ir fizikinių savybių; apnuodija priešo karius ir gyventojus, užteršia orą, vietovę, ginkluotę, kovos techniką, aprangą, įvairius daiktus, apnuodija maisto produktus ir vandenį. Fizikinės ir cheminės kovinės nuodingosios medžiagos charakteristikos: agregatinė būsena, tirpumas, tankis, hidrolizė, sočiųjų garų slėgis, lakumas, didžiausia koncentracija, lydymosi ir virimo temperatūra, klampumas ir kt. Svarbiausia kovinės nuodingosios medžiagos savybė –↑ nuodingumas. Kovinės nuodingosios medžiagos skiriamos pagal fiziologinį poveikį – paralyžiuojamosios, pūliuojamosios, bendrosios, dusinamosios (troškinamosios) ir psichotropinės; pagal taktinę paskirtį – mirtinosios ir žalojamosios; pagal žalojamojo poveikio spartą – greitosios ir lėtosios; pagal patvarumą – patvariosios ir nepatvariosios. Daugelis kovinių nuodingųjų medžiagų turi kumuliacinį poveikį (kaupiasi organizme). Taip pat gali būti skiriamos imitacinės ir mokomosios kovinės nuodingosios medžiagos. Kovines nuodingąsias medžiagas paskleidžia cheminiai šaudmenys. Kovinės nuodingosios medžiagos veikimą mažina ar naikina degazacija. Nuo nuodingųjų medžiagų savybių apsaugo dujokaukė, odos apsaugos priemonės, slėptuvės su veikiančia filtravimo ir ventiliacijos įranga. Pirmą kartą ir dideliu mastu kovinės nuodingosios medžiagos buvo panaudotos I pasauliniame kare 1915 04 22 prie Ipro upės (Belgija). Veiksmingiausios to meto kovinės nuodingosios medžiagos buvo fosgenas, difosgenas, ipritas (pavadintas garstyčių dujomis). Karui baigiantis, buvo išrastas liuizitas, adamsitas ir chloracetofenonas. Per I pasaulinį karą nuo kovinių nuodingųjų medžiagų nukentėjo \kovinė nuodingoji medžiaga1 mln. žmonių. 1925 m. Ženevos protokolas uždraudė naudoti kovines nuodingąsias medžiagas. Tačiau 1936 m. Italijos kariuomenė naudojo ipritą kare su Etiopija, nuo 1937 m. – Japonijos kariuomenė kare su Kinija. XX a. 4 dešimtmetyje buvo susintetinti tabūnas, zarinas ir zomanas, 6 dešimtmečio pabaigoje – VX. II pasauliniame kare kovinės nuodingosios medžiagos nebuvo panaudotos. 1993 m. Rusijoje buvo 40 tūkst. t nuodingųjų medžiagų, JAV – 29 tūkst. t. 1993 m. Paryžiaus konvencija uždraudė kurti, gaminti, kaupti cheminį ginklą bei numatė, kad visos jo atsargos bus sunaikintos. atitikmenys: angl. chemical warfare agent rus. боевое отравляющее вещество ryšiai: dar žiūrėk – koncentracija dar žiūrėk – nuodingųjų medžiagų kovinė būsena dar žiūrėk – nuodingumas dar žiūrėk – patvarumas dar žiūrėk – patvarumas dar žiūrėk – pirmieji pažeidimo nuodingosiomis medžiagomis požymiai dar žiūrėk – slaptasis apsinuodijimo periodas